Vasario 5 d. – Šv. Agota. Duonos diena. Pagal tautinio paveldo receptą duoną kepanti Elvyra Vasiliauskienė dalinasi savo patirtimi ir receptu

Elvyra Vasiliauskienė gimusi labai geros gaspadinės ir malūnininko šeimoje Martyniškių kaime, Pakruojo rajone. Mama Jadvyga Gasickienė-Valuckytė, buvusi gera šeimininkė. Ji ne tik kepė gardžius kepinius, ruošė maistą sambariams, šventėms bet ir turėjo nuostabų balsą chore giedojo 40 metų. Mamą visų šeimininkavimo gudrybių išmokė jos pamotė Antanina Valuckienė, nes ji našlaite liko trejų metukų.

Elvyra duonos, ragaišio, pyragų, meduolių kepimo tradicijas perėmusi iš mamos Jadvygos Gasickienės. Mėgo nuo vaikystės padėti jai prie kepinių. Kai ruošdavo balius, tai meduoliams tešlą sukdavo po kelias valandas (tada dar nebuvo elektrinių plaktuvų). Duoną tekdavo padėti mamai užminkyti dar būnant paauglei, o tai – pakankamai sunkus darbas.

Atgavus nepriklausomybę, susigrąžinusi tėvelių žemę, grįžo ūkininkauti. Pasak Elvyros, „Man buvo smagu, kad vėl pečiuje galiu kepti duoną, ragaišius, pyragus. Penkiolika metų kepiau tik šeimai, o nuo 2000 metų pradėjau kepti ir pardavimui. Gavau maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą“. Elvyros senelis buvo bajoras. Po tėvelių mirties ji pradėjo tvarkytis dokumentus bajorystės atstatymui. Dar vaikystėje Elvyrą dažnai tėvelis pavadindavo bajoraite. Todėl ir duoną pavadinau „Bajoraitės” vardu, šis vardas kartu prigijo ir visiems kepiniams. Duonos kepimui turi mamos paliktus visus įrankius. Anot kepėjos, „Mama kepdavo ant ližės padarytus kepalus ir skardose, aš daugiau kepu skardose“.

Anot Elvyros, „Kaip šiltai prisimenu vaikystę, kai mama traukia duoną iš krosnies, užuodžiu tą sklindantį kvapą ir skonį to pagranduko, kaip mamytė sakydavo – imkit vaikai po varniuką, nes šykštu didelio kepalo nevalia karšto prariekti“. Girdėjusi daug pamokymų, kad duonelė šventa, kad reikia gerbti, mylėti ir tausoti. Taip ir atsirado jau daugiau kaip dešimtmetį pagal tautinio paveldo receptą kepančios Elvyros Vasiliauskienės duonos kelio edukacijos.

Pristatydama savo kepinius, duonos kepėja Elvyra dalyvauja įvairiose šventėse visoje Lietuvoje. Prisiminusi seniausius pasakojimus, kai dar nebuvo krosnių, kai moterys duoną kepė ant įkaitusių akmenų, Elvyra prieš septynerius metus pritaikė duonos kepimą šiuolaikiniam, visur skubančiam žmogui, moko išsikepti ją per 6-8 minutes ant ugniakuro. Į Žolinės šventę Naisiuose nuo 2015 metų Elvyra Vasiliauskienė atvyksta iš Vilniaus ir savo gimtosiose apylinkėse dalinasi patirtimi ir kepa šviežio derliaus duonelę ant laužo žarijų.

 

RUGINĖ DUONA (receptas)

Reikės:

750 gramų rupių ruginių miltų, 750 gramų sijotų ruginių miltų, 1,5 litro vandens, 160 gramų cukraus, 25 gramai druskos, 25 gramai kmynų, porą šaukštų raugo.

Paruošimo būdas:

200 gramų rupių ruginių miltų užplikome puse litro verdančio vandens, įmaišome raugą, apibarstome miltais ir pastatome šiltai 12 val.

Vėl imame 0,5 litro šilto vandens, supilame, gerai išmaišome, apibarstome miltais ir pastatome rūgti dar 6 val. Paragaujame, jei jau įrūgę, dedame visus likusius produktus ir užminkome tešlą. Šiltai apklojame ir paliekame kilti. Kai iškyla, formuojame kepaliuką ir kepame 220°C orkaitėje apie 2 val.

Skanaus

 

ŠRSKC Naisių filialo informacija

Edukacinis filmas „Duonos kelias“, skirtas Šv. Agotos, Duonos dienai

Duona savy turi viską,

Kas gyvastį laiko:

Pirmiausiai – ji turi Meilę –

Tos Žemės, kuri išaugino,

To Angelo, kuris globojo,

To Žmogaus, kurs nuo grūdo

Lig kąsnio ją vedė.

O ko dar bereikia žmogui,

Jei kąsdamas Duoną,

Jis priima Duoną ir Meilę.

(Lilija Railienė)

 

Veiksmo vieta – Žaliūkių malūnininko sodyba, 2012 m.

Dalyviai – ŠRSKC Verbūnų filialo folkloro ansamblis „Rugelis“

Edukacijos vedėja Sigita Milvydienė

 

Verbūnų filialo informacija