KULTŪROS GRYNUOLIAI – Vytautas Klova

Šių metų sausio 31 dieną sukanka 85 metai (gimė Mažeikių r. Tirkšliuose – mirė 2009 m. gruodžio 10d.), kai gimė kompozitorius, pedagogas, lietuvių operos klasikas Vytautas Klova.

Jis sukūrė daugiausiai operų, visos jo operos yra tautinės. Žymiausia opera – „Pilėnai“,  sukurta J. Mackonio libretu, pagal XIVa. metraščius.

Margirio mirtis Pilėnuose(XIX a. V. Majeranovskio paveikslas) Skaityti toliau

Net ir pandemijos akivaizdoje, ansamblis stebina laimėjimais konkursuose

Dar gruodžio mėnesį džiaugėmės Šiaulių rajono savivaldybės  kultūros centro Gegužių moterų vokalinisžo ansamblio „Gegužė“ (meno vadovė Stanislava Rusevičienė) pasiekimais  tarptautiniame internetiniame konkurse „Online Wave“ ir štai ansamblis džiaugiasi ir džiugina dar vienu laimėjimu: Tarptautiniame nuotoliniame vokalinės muzikos konkurse „The Song“ (Italija) tarptautinės komisijos vertinimu surinko 88 balus (iš 100) ir vyresniųjų amžiaus kategorijoje pelnė II-osios vietos Diplomą su lietuvių liaudies daina „Žydėja rožė“! Konkurse dalyvavo solistai, duetai, vokaliniai ansambliai iš 23 pasaulio šalių.

„Džiaugiamės galėdami atstovauti Lietuvai, savo kraštui  Sveikinimai „Gegužei“!“ – sako ansamblio vadovė.

Sauliaus Tamulio paroda „Užgavėnių kaukės“

ŠRSKC Šakynos filialo languose veikia  tautodailininko Sauliaus Tamulio Užgavėnių kaukių paroda. Saulius Tamulis medines kaukes drožia jau 20 metų. Jo asmeninėje Užgavėnių kaukių kolekcijoje – per 250 Užgavėnių kaukių. Čia galima išvysti ir visai mažyčių – suvenyrinių – kaukių, ir labai didelių, kurios kabinamos ant sienos. Tautodailininkas yra vienintelis Šiaulių menininkas Užgavėnių kaukes drožiantis pagal senovines tradicijas. Per sezoną menininkas sukuria virš trisdešimt kaukių.

Paroda „Užgavėnių kaukės“ Šakynos filialo languose veiks iki vasario 17 d.

Šakynos filialo renginių organizatorė S.Butvidienė

Gautas sutikimas viešinti.

 

„Mes Prisimename“ – „We Remember“

Šiandien – sausio 27 d., kaip ir kasmet minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Ši diena siejama su Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo diena. Šiemet sukanka 76 metai.

Siekdami pagerbti Holokausto aukų atminimą, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras Kuršėnuose, Kairių, Gilaičių, Bazilionų bei Verbūnų filialų darbuotojai prisijungė prie Pasaulio žydų kongreso inicijuotos akcijos „Mes Prisimename“ – „We remember“.

Išvakarėse aplankytos šios Holokausto aukų atminimo vietos:

Padarbos miškas, Gaudžių kaime (Kuršėnų kaimiškoji seniūnija),

Ilgosios Lovos miškas, Ilgosios Lovos kaime (Kairių seniūnija),

Luponių miškas, Norutaičių kaime (Kužių seniūnija),

Gubernijos miškas, Normančių kaime (Kužių seniūnija),

Šalia Bubių piliakalnio, Bubių kaime (Bubių seniūnija).

Prie paminklų uždegtos žvakutės ir pagal žydų tradicijas padėti akmenukai.

Minint šią dieną ne tik pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, bet ir puoselėjama mintis, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

 

#WeRemember #MesPrisimename

 

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro informacija

 

Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje – Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Krikštai, Viduržiemis)

Tai pirmas šventinis laikas po kalėdinių šventvakarių. A. J. Greimas manė, kad apie sausio 25 dieną lietuviai šventė Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Keletas dienų vasario pradžioje buvo skirta ugnies atsinaujinimui, naminių Dievų pažadinimui. Jaunojo Mėnulio išvakarėse jaunimas renkasi „Kumeluko krikštynoms“ (Kumelukas – tai Jaunas Mėnulis). Merginos pagamina šventinio gėrimo, kurį sudaro grūstos aguonos, kanapės, medus ir gėrimas („arielka“). Jos kviečia bernus ir vaišinasi iki vėlumos.

Šiandien senoliai pasakytų: diena jau pailgėjusi per avinuko šuolį. Šis lūžio momentas gamtoje palaipsniui tapo švente. Pasak profesoriaus, etnologo Liberto Klimkos, žmonėms prailgdavo šaltasis pusmetis, tad kuo atidžiausiai stebėdavo gamtą, laukdami pirmųjų išsiilgtojo pavasario požymių. Šie, nors dar labai nedrąsūs, bet jau pastebimi sausio mėnesio pabaigoje. Etnologas sako, jog liaudiški papročiai pataria šią dieną žadinti gamtos gyvastį. Reikia papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius – bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio. Per pusiaužiemį ūkininkas turi pasižiūrėti, ar dar likę pusė pašaro gyvuliams. O šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros. Jeigu ji pamalonino naminuką kaukutį, pasiūdama lininius marškinėlius, skalsos ir daržinėje,  ir troboje nepritrūks. Katalikai tądien mini šv. Pauliaus atsivertimą.

Profesorius sako, kad priešistoriniais laikais medžiotojų genčių žmonės skirdavo tik du metų laikus – žiemą ir vasarą. Šiltąjį pusmetį miške viešpatauja meška, snieguotąjį – briedis. Įdomu, kad mūsų tautos tradicinėje kultūroje iki šiol dar žymūs šių žvėrių kulto pėdsakai. „Sakoma, kad per pusiaužiemį meška ant kito šono verčiasi ir pradeda žįsti kitą leteną. Miške savo oloje nubundąs barsukas, iškiša galvą apsidairyti. Jei šviečia saulė, išsigąstąs savo šešėlio: kas čia toks juodas šalia? Smunka atgal į olą, tačiau ant nugulėto šono miegas bus prastas. Tad ir sniegas greit susmegs, pavasaris bus ankstyvas. Jei apniukę, barsukas gerai pasivaikštąs po mišką – visur lieka jo pripėduota. Grįžęs į olą kietai įminga – pavasario negreit sulauksime, bus vėlyvas ir šaltas.

Liaudiški spėjimai rodo, kad krituliai tą dieną lemia prastą javų derlių; smarkus vėjas pranašauja sąmyšius tarp žmonių. Koks oras popiet, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė. Nors dar gali pasitaikyti pūgų, kai dangus su žeme maišosi, arba speigų, kai tvoros pokši, vis tik saulutė kasdien aukščiau pakyla, o tamsa traukiasi. Kaip ir per kitas svarbias kalendorines dienas, būdavę įvairių draudimų. Nereiktų imtis tų darbų, kuriems kokie kirminai galėtų pakenkti. Žemaičiai neverpė ir nekaršė vilnų, antraip kandys drabužius išvarpys. Ir su kirviu nedirbdavo – dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Dzūkai per pusiaužiemį bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Per pusiaužiemį iš miško malkų nevalia vežti – vasarą į kiemą gyvačių prišliauš.

Tiek daug priminę, kas galima ir kas ne šį ypatingą lietuvišką pirmadienį, kviečiame į respublikinį virtualų liaudiškų šokių festivalį „Rieda, sukas metų ratai 2020“, kuriame pamatysite daug tautinių šokių kolektyvų, o svarbiausia ir – Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studijos „Diemedėlis“, vadovė Loreta Lideikienė, ………kolektyvą.