ĮTEIKTI PRESTIŽINIAI APDOVANOJIMAI “AUKSINIS FENIKSAS”

LaureataiLapkričio 28 d. Lazdijų kultūros centre, iškilmingos ceremonijos metu buvo įtekti prestižiniai apdovanojimai „Auksinis feniksas“. „Auksinis feniksas“ tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui. Šio garbingo apdovanojimo sumanytojai ir steigėjai – Lietuvos kultūros centrų asociacija. Asociacija yra didžiausia šalies kultūros bendruomenė vienijanti  140 šalies kultūros centrų ir daugiau nei 400 jų filialų, padalinių ar skyrių. Ši organizacija jungia beveik 4000  šalies kultūros centrų darbuotojų ir per 70 tūkstančių mėgėjų meno kolektyvų dalyvių bei kultūros savanorių. Lietuvos kultūros centrų asociaciją  jau dvylika metų sėkmingai veikia šalies kultūros politikos srityje, socialinėje sferoje ir tarptautinėje erdvėje. Skaityti toliau

„Dobilas“ šventė 40 – ties kūrybinės veiklos metų sukaktį

IMG_9552Ginkūnuose vyko regioninė liaudiškų šokių šventė „Rudens suktinis“, skirtas liaudiškų šokių grupės „Dobilas“ 40 – čiui.

Regioninėje liaudiškų šokių šventėje dalyvavo geri šokėjų bičiuliai Šiaulių miesto kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvas “Kalatinis” ( vadovė Vanda Verkulienė),

“Salduvės” progimnazijos “Sūkurėlio” šokėjai (vadovė Asta Rimkuvienė),Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro liaudiškų šokių grupė  “Diemedis”( vadovė Egidija Šėgždaitė). Pasveikinti šokėjus su gražiu jubiliejumi atvyko iš Latvijos Siguldos miesto šokių kolektyvas “Sidrabdancis” (vadovė Dagnija Liepina), Šventėje dalyvavo ir Radviliškio šokių grupė  “Patrepsėlis” ( vadovė Vida Gylienė),  Panevėžio bendruomenės kultūros centro šokių grupė “Gija”( vadovė Dainora Venslovienė), bei šokėjų bendražygiai – Ginkūnų moterų vokalinis ansamblis “Rasa” (vadovė Birutė Andriukaitienė) ir liaudiškos muzikos kapela “Švedė” (vadovė Zita Bružienė). Skaityti toliau

Romansų muzika – šventė kiekvieno žmogaus sielai

1412758_810931192278975_5602801136113895081_oKai prasideda ilgi, nuobodūs ir žvarbūs rudens vakarai, žmonės skuba į Verbūnų salę pasiklausyti romantiškos muzikos…

Lapkričio 21-osios penktadienio vakaras verbūniškiams ir svečiams buvo įsimintinas, kadangi Verbūnuose vyko V-oji regioninė romansų muzikos šventė „Kai suvirpina stygą širdies“. Susirinkusiems malonias akimirkas dovanojo svečiai: Panevėžio r. Bernatonių romansų grupė „Vėrinys“ (vad. Liudvika Strazdienė), Joniškio r. Rudiškių romansų grupė „Rudbala“ (vad. Elena Karnišauskienė ir Ingrida Božiuvienė),  jaunimo muzikavimo grupė „Liūts, mergela ir dvi žuvys“ ir vokalinis duetas Mantas ir Sonata  (vad. Mantas Markušenka) iš Šiaulių ir žinoma, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Verbūnų filialo romansų grupė „Retro“ (vad. Ona Baranauskienė). Skaityti toliau

XV respublikinis buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišrių chorų festivalis, skirtas Šv. Cecilijos garbei

IMG_4196Lapkričio 23 d. sekmadienį, kuršėniškiai  ir Kuršėnų miesto svečiai  rinkosi į XV respublikinį  buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišrių chorų festivalį, skirtą Šv. Cecilijos garbei.

Prieš 15 metų, 2000- ųjų lapkričio 18 dieną pirmą kartą Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje suskambėjo Lietuvos buvusių politinių kalinių ir tremtinių atliekamos dainos, skirtos Šv. Cecilijos garbei. Festivalio sumanytoja Birutė Jarošienė, padedant tuometinei Šiaulių rajono savivaldybės kultūros skyriaus vedėjai  Valei Jurešienei, Kuršėnų tremtinių pirmininkei Anicetai Grikšienei, chorui „Tremties varpai“ ir kultūros centro darbuotojams, į šventę sukvietė chorus iš Radviliškio, Mažeikių, Jonavos ir Šiaulių. Pirmąjį festivalį laimino ir Šv. Mišias koncelebravo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Sekančiais metais šventėje dalyvavo net devyni chorai .

Daina, tarsi, sujungė Šv. Cecilijos, kuri yra laikoma Bažnytinės muzikos, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, muzikantų, poetų globėja. Festivalis tapo ne tik tradicija, ne tik pasididžiavimu, bet ir tremtinių vienybės išraiška. Skaityti toliau