KAIRIŲ SENIŪNIJOJE

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio atminimo trinkelė atgulė į grindinį prie atminimo akmens kunigui Vytautui Vincui Radzevičiui

Kunigas klebonas tremtinys Vytautas Vincas Radzevičius atstatė Kairių bažnyčią ir joje tarnavo 46 metus. 1954 m. spalį grįžęs į Lietuvą, 1954–1964 m. jis gyveno Kairiuose (Šiaulių r.) kaip šios parapijos altarista. Nors ir būdamas ligos išvargintas, V. Radzevičius įsirengė bažnyčią špitolės salėje ir rūpinosi atstatyti Antrojo pasaulinio karo metais sugriautą Kairių bažnyčią, kurioje 1904 m. tuokėsi rašytojas Jonas Biliūnas. Paskirtas 1964 m. liepos 3 d., 1964–2000 m., iki gyvenimo pabaigos, V. Radzevičius buvo Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, parapijos klebonas. Mirė 2000 m. sausio 18 d. Kairiuose. Palaidotas Kairių bažnyčios šventoriuje.

Kairių seniūnijos herbas

Kairiai – miestelis Šiaulių rajone, pradėjo plėstis XVIII pabaigoje. Istorinio herbo Kairiai niekada neturėjo. Svarstant naujo herbo idėjas, Lietuvos heraldikos komisijos nariai pritarė istoriko E. Rimšos pasiūlymui herbe pavaizduoti kairįjį kaspiną, atspindintį miestelio pavadinimą. Seniūnijos gyventojams pageidaujant, herbe yra pavaizduotas šiose apylinkėse augantis retas orchidėjų šeimos augalas – plačialapė klumpaitė. Orchidėja kitų tautų simbolikoje – talismanas prieš bejėgiškumą, derlingumo, grožio , išsimokslinimo, draugystės išraiška. Pumpuro spalva heraldikoje reiškia didingumą, jėgą ir kilnumą. Dailininkė Laima Ramonienė parengė Kairių herbo etaloną. Purpuriniame lauke vaizduojamas kairysis auksinis kaspinas, iš abiejų pusių du sidabriniai stilizuoti gėlių žiedai. Kairių herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 1999 m. birželio 29 d. Herbas buvo atnaujintas 2019 metais.

 

Bronzinė lentelė su žyma „ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI – 100“

Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880sausio 12 d. Kalniškiuose prie Žadžiūnų, Šiaulių valsčius – 1967 m. sausio 21 d. Šiauliuose) – Lietuvos poetas, knygnešys. 1897–1904 m. vienas aktyviausių draudžiamos spaudos platintojų, caro žandarų buvo peršautas. 1905–1907 m. revoliucijos dalyvis, slėpė Lietuvos socialdemokratų partijos spaustuvėlę. Už aktyvią veiką ne kartą policijos persekiotas, suimtas. 1911–1945 m. gyveno Kalniškiuose, vertėsi žemės ūkio darbu. 1918 m. išrinktas į Kairių darbininkų atstovų tarybą. Laikė knygynėlį jaunimui, kuriuo vaikystėje naudojosi ir būsimas rašytojas Juozas Grušas. 1946 m. persikėlė į Šiaulius. Palaidotas Donelaičio kapinėse.

Bronzinė lentelė su žyma „ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI – 100“

2019 m. spalio 4 d. Šiaulių r. Šilėnų mokykloje vyko mokyklos 100-mečio jubiliejaus šventė. Renginio pabaigoje garbingai atidengta bronzinė lentelė su žyma „ATKURTAI LIETUVOS VALSTYBEI – 100”, mokyklos kieme pasodintas ir šimtmečio ąžuoliukas.