Dalyviai

Teatras MI

Komedija-19

Teatras MI – atviras ir nepriklausomas profesionaliai dirbantis Vilniaus teatras. Šis teatras – tai alternatyva tiek uždaroms teatro specialybių abiturientų trupėms, tiek mėgėjiškiems teatrams populiariąja šio žodžio prasme. Iš vienos pusės Teatras MI yra atviras visiems, turintiems rimtų teatrinių ambicijų, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar patirties, iš kitos – jis nesileidžia į jokias išlygas kalbant apie kokybę ir yra pasirengęs darbais užsitarnauti pripažinimą, lygiavertį profesionalo statusui.

Daugiau apie teatrą:

www.teatrasmi.lt

 

JURBARKO KULTŪROS CENTRO Konstantino Glinskio teatras

12743558_743499652451115_5034438018002393090_n

Teatras yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. Prie tokių reikėtų priskirti ir 1995 m. kolektyvui suteiktą, pirmojo Lietuvos profesionalaus teatro režisieriaus K. Glinskio vardą. Tačiau kolektyvas didžiuojasi ne tik tuo, jog nešioja garsaus kraštiečio vardą, bet ir pelnytai gali pasigirti gausybe premijų gautų už savo kūrybinį darbą. Jurbarko K. Glinskio teatras yra Lietuvos Respublikos SeimoLietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos universiteto. V. Maknio, Laukuvos seniūnijos premijų laureatas, Lietuvos liaudies kultūros centro nominuotas už įdomiausius 2006 m. ir 2008 m. nacionalinės dramaturgijos pastatymus. Beveik kasmet teatro aktoriams įteikiamos respublikinės mėgėjų teatrų šventės „Tegyvuoja teatras“ nominacijos.

VARNIŲ KULTŪROS CENTRO teatro trupė

DSC_0095

Gruodžio 10-11 dienomis Šeduvos kultūros ir amatų centre vykęs baigiamasis  XXIII Lietuvos mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ etapas Telšių rajono savivaldybės Varnių kultūros centro mėgėjiškai teatro trupei buvo labai sėkmingas. Suvaidinę komediją „Beprotysti“, pastatytą pagal Birutės Lengvinienės apsakymą „Krepšinis, krepšinis“, pelnėme laureato vardą. Šią teatrų apžiūrą-šventę organizavo ir vykdė Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Labai didžiuojuosi teatro trupės aktoriais, kurie aukoja savo savaitgalius, vakarus, kuriuos po darbų galėtų leisti namuose su šeimomis, bet atvyksta į  Varnių kultūros centrą ir negaili jėgų repeticijoms. Tai Lidija ir Egidijus Stoniai, Giedrė Mikalauskaitė, Darius Serva, Jolanta Kalininienė, Andrius Eidintas, Jolanta Juozapavičienė. Spektaklio įgarsinimu rūpinasi Paulius Anužas. Esame aktoriai mėgėjai, todėl darbo reikia įdėti daugiau, nei aktoriams profesionalams, norint tinkamai įsikūnyti į konkretų personažą. Statant šią komediją labai daug mums padėjo ir vis dar padeda Kelmės mažojo teatro vadovas, režisierius Algimantas Armonas. Kadangi režisierius dirba ir gyvena Kelmėje, kartais tenka nuvykti repeticijoms ir į Kelmės mažąjį teatrą, nes Varnių kultūros centras šiuo metu neturi režisieriaus pareigybės. Tikslą turėjom užsibrėžę didelį – sudalyvauti „Atspindžiuose“ ir įkopti į finalą. Ir tai mums pavyko, bet ne be asmeninės režisieriaus A. Armono ir aktorių aukos.

UTENOS KULTŪROS CENTRO Leliūnų skyriaus teatras „Leliūnė“

15337550_903243606477448_8279764005794031780_n

Teatras įkurtas 2007 metais. Teatro veikloje aktyviai dalyvauja 8-10 aktorių. Per visą teatro gyvavimo dešimtmetį teatras dalyvavo 17-oje respublikinių ir tarptautinių festivalių. Suvaidino per 130 vaidinimų. Spektaklis A. Čechovo „Meška“ 2008 metais respublikinės mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Pastogė“ laureatas.

2014 metais kolektyvui suteikta II mėgėjų meno kolektyvo kategorija.

Spektaklis „Gėlės lange“ 2014 metų respublikinės mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatas. Aktorė Rūta Lauciuvienė  už Gydytojos  vaidmenį nominuota „Geriausio moters vaidmens atlikėjo“ kategorijoje.

Spektaklis „Pupos“ 2016 metų respublikinės mėgėjų teatrų apžiūros-šventės „Atspindžiai“ laureatas. Aktorius Edmundas Gutauskas už Alfonso vaidmenį nominuotas „Geriausio vyro vaidmens atlikėjo“ kategorijoje. Aktorė Rūta Lauciuvienė  už Brigitos  vaidmenį nominuota „Geriausio moters vaidmens atlikėjos“ kategorijoje.

Kas dvejus metus teatro iniciatyva organizuojami teatrų festivaliai „Karosynė“ vykstantys kompozitoriaus J. Karoso sodyboje.

KURTUVĖNŲ FOLKLORO ANSAMBLIO „Kurtuovė“ vaidintojų grupė

IMG_3578

2008 metais aktyvūs Kurtuvėnų folkloro kolektyvo „Kurtuove“ nariai paskatinti ansamblietės Ramunės Mikėnienės susibūrė į vaidintojų grupę ir Kurtuvėnų klojimo teatrų festivaliui paruošė Juozo Tumo Vaižganto komediją ,,Žemės ar moters“. Vaidinimą žiūrovai priėmė su džiaugsmu, todėl sėkmės paskatinti spektaklius pradėjo kurti kasmet.

2009 metais paruošė Vinco Krėvės spektaklį ,,Žemaitukas“.

2011 metais vaidino Sofijos Kymantaitės – Čiurlionienės komediją ,,Kuprotas oželis“, o vaidinimą paįvairino Kurtuvėnų folkloro ansambliečių dainuojamos žemaitiškos dainos.

2012“ Kurtuvėnų vaidintojai paruošė vaidinimą pagal Vinco Krėvės apysaką „Raganius“ „Pas dangaus vartus“. Šis spektaklis buvo išskirtinis tuo, kad jame vaidino net penki vyrai.

2013 metais suvaidintas Augustino Griciaus spektaklis „Palanga“, kur vaidintojų skaičius išauga net iki aštuoniolikos.

2014 metais po 5 metų neatpažįstamai pasikeitusį spektaklį Vinco Krėvės „Žemaituką“  suvaidina jau kiti vaidintojai.

2015 metais paruošė komediją pagal Aišbę „Avinėlis nekaltasis“.

Iki šių metų kurtuvėniškiai suvaidindavo savo spektaklius vieną sykį ir tik Kurtuvėnų klojimo teatrų šventėje, o 2016 metais su Juozo Grušo komedija „Nenuorama žmona“ pirmą kartą išvyko į Punske vykstantį 25 – ąjį klojimo teatrų festivalį. Spektaklyje pasirodė Dainius Popovas buhalterio, Edita Ramančionienė namų ekonomės vaidmenyse.  Puikiai pritapo mūsų naujokai Mindaugas Tamutis ir Andrius Valčiukas, o Gretos Karnatkaitės ir Laimono Bartkaus personažai – Darata ir Tomas žiūrovą sužavėjo. Po pasirodymo kolektyvas sulaukė gausių kvietimų pasirodyti ir kituose renginiuose. Spektaklius režisuoja ir juose vaidina Ramunė Mikėnienė.

KLAIPĖDOS PILIES TEATRAS

Pilies teatras 2012 277

Poezijos spektaklis „Susiliejimai“ priverčia išgyventi tikrą jausmų katarsį. Kiekvienas eilėraštis – tai atskira istorija, papasakota per aktoriaus pasaulėvoką. Skambant kompozitoriaus G.Kizevičiaus labai subtiliai parinktai muzikai, išgirsti iki graudulio pažįstamą „Lietuva brangi“, „Išnyksiu kaip dūmas“, „Pavasaris“, bet čia pat pamatai ir išgirsti visiškai negirdėtą Maironį: Padubysio kaimo žmonių savaip interpretuotą „Kur bėga Šešupė“ arba švelniai skambančią „Oi, neverk, motušėle“, neatitinkančią mūsų žinomų standartų. Puiki neeilinė scenografija.

Penki aktoriai R.Šaltenytė,V.Gruodytė,V.Ptašinskaitė, R.Šeputis, D.Žilinskas veda žiūrovus meilės, gamtos, tėvynės praeities temų labirintais. D.Žilinsko armonika nukelia į seno lietuviško kaimo pavakarę, o po minutės jau groja „dainuškininkams“. Akimirksnio metamorfozės scenoje-salėje verčia žiūrovus ir ašaroti, ir juoktis, ir liūdėti, ir gėrėtis. Tikras susiliejimas su poezija, scena.

 

AKMENĖS KULTŪROS NAMŲ mėgėjų teatras

„Jubiliejus“ A. Čechovas 2015m.

Nuo 2010 m. pastatyti 7 spektakliai, 5 naujametiniai miuziklai, pravesta daugybe teatralizuotų renginių. 2012 m. –  diplomas Lietuvos mėgėjų teatrų peržiūroje-šventėje „Atspindžiai“, 2013 m.- teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ nominanto diplomas už teatrinės veiklos puoselėjimą, 2014 m. – dalyvavimas Lietuvos Dainų šventės Teatrų dienoje, 2016 m. – peržiūroje-šventėje „Atspindžiai“ laureato diplomas. 2017 m. mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“spektaklis „Jubiliejus“ buvo nominuotas kategorijoje „Ryškiausia užsienio dramaturgijos interpretacija“, Artūras Matuliavičius nominuotas epizodinio vyro vaidmens kategorijoje už K.Chirino vaidmenį, o Adolfina Janušaitienė apdovanota laureatės diplomu už N. Merčiutkinos vaidmenį

 

ŠAKIŲ KULTŪROS CENTRO Zanavykų teatras

DSCN5578

Šakių kultūros centro Zanavykų teatras gyvuoja jau 31 metus. Per tuos metus buvo pastatyta 25 įvairių užsienio ir lietuvių autorių kūriniai. Kolektyve šiuo metu yra 18 vaidintojų. Pastovūs respublikinės dainų šventės ir mėgėjų teatrų konkurso „Atspindžiai“ dalyviai.

Penkis kartus tapome laureatais.Esame vaidinę Vokietijos  žiūrovui ir Didžiosios Britanijos lietuvių emigrantams. Taip pat aktyviai dalyvaujame visuose Lietuvoje vykstančiuose mėgėjų teatrų festivaliuose. Kurtuvėnuose vaidinsime pirmą kartą, todėl labai džiaugiamės suteikta galimybe dalyvauti šioje šventėje.

 

GASČIŪNŲ BENDRUOMENĖS teatras „Kitaip“

_MG_3381 copy

Gasčiūnų kaimo bendruomenės mėgėjų teatras „Kitaip“ pradėjo savo veiklą  2011 metais . Teatras buvo įkurtas bendruomenės narių iniciatyva. Pirmoji teatro režisierė a.a. Vanda Šalkauskienė. Ji sutelkė bendruomenės žmones ir pastatė spalvingą ir nuotaikingą  spektaklį pagal vieną  populiariausią Žemaitės komediją  „Trys mylimos“   Režisierės iniciatyva teatras pavadintas „Kitaip“.

Šiuo metu teatrui vadovauja režisierė Virgilija Staševičiūtė.

Teatro repertuare  du nuotaikingi spektakliai – Liaudiškai graudi istorija „Tamošius Bekepuris“ pagal Kazio Binkio to paties pavadinimo poemą ir situacijų komedija Michailo Zosčenko „Vestuvės“.

2016 m. Gasčiūnų kaimo bendruomenės mėgėjų teatras „Kitaip“ labai sėkmingai dalyvavo Kurtuvėnų klojimo teatrų festivalyje . Teatro spektaklis „Tamošius Bekepuris “ buvo įvertintas , kaip geriausias festivalio spektaklis ir gavo pagrindinį festivalio  prizą.

 

TEATRALIŠKOS NAKTIES DALYVIAI

LIETUVOS NACIONALINĖS FILHARMONIJOS „Čiurlionio kvartetas“ ir solistė Asta Kriščiūnaitė

„Vidurnakčio muzika: pasaulio kompozitoriai“

10 09 Kriksciunaite, Ciurlionio kvartetaskirpta. Foto M.Raskovskio

ČIURLIONIO KVARTETAS garsėja kaip išradingas ir techniškai pažangus kolektyvas. 1990 m. Čiurlionio kvartetui pirmajam iš mūsų šalies menininkų buvo suteiktas aukščiausias apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija) ansamblis laimėjo II premiją, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. 2005 m. didelio užsienio publikos ir spaudos susidomėjimo sulaukė Čiurlionio kvarteto koncertai pasaulinėje parodoje „EXPO Aichi“ Japonijoje ir pristatymas VCD formatu pasaulinėje „MIDEM 2005“ mugėje Prancūzijoje. Kvartetas koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos; taip pat Kanadoje, JAE, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje, griežė tokiose salėse kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musée d’Orsay“ ir daugelyje kitų, prestižiniuose festivaliuose „Prahos pavasaris“, „Berliner Festwochen“, „Vlaanderen“, „Janačkuv Mai“, „Moravijos ruduo“, Šlėzvigo-Holšteino, „Meranofest“, „Europamusikale“, „Amadeo“ Zagrebe. O po debiuto garsiojoje Londono „Royal Festival Hall“ kultūros žurnalas „Musical Opinion“ rašė apie nuostabią, tiesiog genialią kūrinių interpretaciją, kuri Londono kamerinės muzikos mėgėjams priminė, kaip turi būti atliekama kvarteto muzika.

Čiurlionio kvarteto repertuarą sudaro per 300 kūrinių. Greta klasicizmo ir romantizmo epochų muzikos daug dėmesio skiriama XX a. bei lietuvių autorių opusams – atliktos Felikso Bajoro, Vytauto Barkausko, Jurgio Juozapaičio, Dianos Čemerytės bei kitų kompozitorių kūrinių premjeros.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretaė sopranas ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, docentės  Aldonos Vilčinskaitės klasę. Studijų metu  A. Krikščiūnaitė  jaunųjų  atlikėjų konkurse Moldovoje tapo I-os  premijos laureate,  vėliau – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante.  Po studijų karjerą solistė pradėjo Klaipėdos muzikiniame teatre; už čia sukurtą Monikos vaidmenį G. C. Menotti „Mediume“ 1989 m. jai paskirta Lietuvos teatro sąjungos premija. Astos Krikščiūnaitės kūryba įvertinta įsimintinais apdovanojimais – 2004 m.solistė apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai; 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate; 2011 metais atlikėja įvertinta prestižiniu apdovanojimu – Respublikos Prezidentė įteikė  Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, o 2012 m. A. Krikščiūnaitei įteiktas Lenkijos Respublikos kultūros ministro garbės apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.

 

 INFERNO

10 geriausia ugnies sou kaina

Ugnies šou spektaklis “INFERNO” – tai keturių fakyrų programa pagal emocingą instrumentinę muziką. Aukurų apšviestoje erdvėje išvysite kerintį ugnies teatrą, visiškai išsiskiriantį iš tradicinių

VIDEO PROJEKCIJOS Danguolė Garškaitė

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO mišrus choras „Ventus“ ir solistė Inesa Brazytė

FB_IMG_147905186214719184400_10207051172196316_859340688_n

„VENTUS“ – Pasaulio lietuvių dainų šventės (1998 m.) ir Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ (2003 m.) dalyvis.
Choro istorijos pradžia siekia 1996 metus, kuomet šviesaus atminimo Vitalijos Burke suburtas mišrus choras pradėjo repetuoti dar Kuršėnų kultūros namuose „Venta“…
Po choro „Ventus“ vardu ir vėliava susibūrusieji mažiausiai du savaitės vakarus nuoširdžiai skiria muzikavimui, bendravimui, koncertinių planų kūrimui, muzikinių lūkesčių įgyvendinimui, koncertuose noriai atnaujina ir mezga naujas draugystes su kitais chorais, kruopščiu darbu tiesiasi kelius būsimiems muzikiniams pasiekimams ir laimėjimams.

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO vaikų ir jaunimo teatras „IKARAS“

17-620x414IMG_7693 „IKARAS“ – Moksleivių dainų šventės, skirtos Lietuvos mokyklos 600 metų sukakčiai paminėti, (1997 m.), Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventės „Mes“ (2003 m.), Lietuvos dainų šventės „Čia mano namai“, skirtos Dainų šventės 90-mečiui paminėti, (2014 m.) dalyvis. 2001 m. Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių Dainų švenčių fondas suteikė nominaciją „Geriausias vaikų ir jaunimo teatras ir vadovas“ ir įteikė „AUKSO PAUKŠTĖS“ statulėlę. Nedidelį Kuršėnų miestą garsina ne vien puodžiai, bet ir teatras „Ikaras“, kurį nuo 1985 metų „minko ir lipdo“, jam gyvybę įkvepia režisieriai Leontina ir Petras Valskiai. Kartu iš peties dirbant ir kuriant, gimsta spektakliai, džiuginantys ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiūrovus. 1990 m. kolektyvui suteiktas liaudies teatro vardas „IKARAS”. Teatro vadovai metai po metų, diena po dienos, repeticija po repeticijos siekia savo mažuosiuose aktoriuose pažadinti tiesos pažinimo jausmą ir suteikti kiekvienam jaunam žmogui sparnus. Ir jie, tie augantys žmonės, „skrenda“ – svajoja, dirba, kuria, žaidžia, draugauja su teatru, per teatrą, teatre…

Daugiau apie teatrą: http://kursenukultura.lt/kolektyvai-2/vaiku-teatras-ikaras/

 

ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS KULTŪROS CENTRO šiuolaikinių šokių grupė „JAMP“

19

Vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių grupė JAMP  įkurta 1999 m.

Grupė dalyvauja įvairiuose respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose: koncertuose, festivaliuose, konkursuose. Neretai sukurtos choreografinės  kompozicijos laimi nominacijas, diplomus. Grupė JAMP jau du kartus dalyvavo Lietuvos moksleivių dainų šventėje 2012m. ir 2016m. ir kartu su kitais respublikos gatvės šokių kolektyvais pasirodė Vilniaus Siemens arenoje.

Bene ryškiausias ir geriausiai JAMP grupės veidą atspindintis renginys- tai Respublikinis  jaunimo šiuolaikinių šokių festivalis „TAŠKAS“, kurį organizuoja patys „jampukai“ savo namuose – Kuršėnuose.

 

AKORDEONISTAS Mantas Lukauskas

Mantas-Lukauskas-netui-2-1191x480

Mantas Lukauskas Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos absolventas. Tai gabus ir perspektyvus, savo ateitį siejantis su akordeono atlikimo menu muzikantas. Moksleivis aktyviai dalyvauja gimnazijos ir Lietuvos akordeonistų gyvenime. Savo repertuare jaunasis atlikėjas turi įvairios muzikos, jo pasirodymai scenoje visada šiltai sutinkami klausytojų. Jis dažnai koncertuoja Šiaulių miesto ir rajono žmonėms, groja įvairiose konferencijose, seminaruose, festivaliuose, susitikimuose, kūrybos vakaruose, laukiamas Šiaulių krašto muzikos ir bendro lavinimo mokyklose. Jis grojo su Šiaulių miesto kameriniu orkestru projektuose „Muzikiniai rudenys 2013“ ir „Čia mano namai – 2014“. Jo grojimas virtuoziškas, temperamentingas, išraiškingas. Jo atliekamo repertuaro turinio ir formos perteikimas visada žavi klausytojus. Mantas daug dėmesio skiria savo pasirinktam instrumentui, groja įvairiuose ansambliuose: duete su savo seserimi Orinta, akordeonų kvintete, orkestre. Mantas jau paruošė kelias skirtingas programas ir sėkmingai pasirodė ne viename tarptautiniame konkurse. Tai konkursai Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Italijoje, Lietuvoje. Taip pat Mantas Šiaulių miesto jaunųjų kūrėjų stipendijos laureatas, ne kartą apdovanotas prezidentės Dalios Gribauskaitės padėkos raštais už pasiekimus ir lietuvos garsinimą tarptautinėse scenose.

REŽISIERIUS Gytis Padegimas

84

Gyčio Padegimo asmenyje puikiai dera teatro praktikas (režisierius, aktorius, vadovas), teoretikas, pedagogas, organizatorius, visuomenės veikėjas. Tai vienas vakarietiškiausių Lietuvos režisierių, pirmasis pradėjęs statyti spektaklius užsienio teatruose, bendradarbiauti su užsienio menininkais, beatodairiškai įsijungęs į Lietuvos išlaisvinimo judėjimą, visą laiką nuosekliai dirbęs su lietuvių autoriais. Gyčio Padegimo režisūrinį “kraitį” sudaro 106 Lietuvoje, užsienyje ir TV pastatyti spektakliai, tarp jų 31 pagal lietuvišką dramaturgiją (kartu su pirmą kartą Lietuvoje režisuotu O.Miloszo “Mefibosetu” – daugiau), jis atvedė į sceną ir padėjo žengti pirmuosius žingsnius eilei dabar garsių menininkų – dailininkų, kompozitorių, aktorių. Viena unikaliausių jo režisūros ypatybių – pilnavertis aktoriaus atvėrimas, remiantis M.Čechovo kūrybiniu metodu, sugebėjimas “išdėlioti” jausmų ir minčių mizanscenas. Jo spektakliuose vienas po kito gimė ryškūs, išskirtiniai, vadinamieji “gyvenimo” vaidmenys, sukurti labai skirtingų individualybių aktorių. Tuo pačiu metu jo režisuoti spektakliai paprastai pasižymi ir didele komercine sėkme – vieno paskutiniųjų jo darbų, kompozitoriaus G.Kuprevičiaus miuziklo “Ugnies medžioklė su varovais”, lankomumas, specialistų paskaičiavimais, siekė net 120%.

Daugiau informacijos:  http://www.padegimas.com/naujienos.html

 

FOTOGRAFAS Algirdas Kontrimas

algirdas-kontrimas

 

 

FOTOGRAFAS Arūnas Kulikauskas

arunas-kulikauskas

Arūnas Kulikauskas kartais laikomas išeivijos menininku, tačiau jau kuris laikas jis kuria Lietuvoje, iš JAV grįžęs gyventi į Lietuvos kaimą. Fotomenininkas 22 metus (1990–2012) gyveno ir dirbo Niujorke. Ten susipažino su Jonu Meku, dirbo jo įsteigtame amerikiečių avangardinio kino archyve Anthology Film Archive.
Autorius siejamas su sovietmečio paskutinį dešimtmetį veikusia neformalia jaunų fotomenininkų grupe „Plėšriųjų sekcija“ (kiti nariai: Gintautas Stulgaitis (1959–2000), Visvaldas Dragūnas (1955–2008), Giedrius Liagas (g. 1967), Saulius Paukštys (g. 1964). Grupės vardas kilo iš to, kad ji veikė Kauno zoologijos sodo fotolaboratorijoje, įsikūrusioje šalia plėšrūnų narvų. Autorius prisipažįsta: apie savo ir kūrybinės minties bendražygių sambūrio unikalumą nė nenumanė iki 2011 m. Nacionalinėje dailės galerijoje surengtos parodos, pristačiusios sovietmečio pabaigos jaunimo kūrybą. Be Fotomenininkų sąjungos, tuo metu tai buvo vienintelė organizuota fotografų grupė. „Plėšriųjų“ kūryba pasakojo apie tokią kasdienybę, kokia ji buvo. „Specialiai mes nieko negriežtinome, nedramatinome: ar gyvenimas buvo nuobodus, ar linksmesnis – tokį mes jį rodėme.“ Ilgą laiką deramai nevertinta, šiandien šių menininkų fotografija laikoma avangardine ir priimtina žiūrovams.
Menininko internetinė svetainė: https://www.flickr.com/photos/arunas/

FOTOGRAFAS Giedrius Petrauskas

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Giedrius Petrauskas gimė 1976 m. Kaune. Fotografijos niekur nesimokė, tad į šią meno sritį atėjo kaip visiškas mėgėjas, bet, matyt, su išankstinių nuostatų ir taisyklių neapsunkintu fotografijos „mainstrymo“ pakraščių tyrinėtojo žvilgsniu. Nuo 2010 metų intensyviai ir nuosekliai tyrinėja, kaip 20 – 30-ies metų senumo fotojuosta fiksuoja žmogų, miestą, urbanistinį peizažą. Dirba savadarbe pinhole kamera.

Daugiau apie autorių: http://www.ukmergeskulturospuslapiai.lt/index.php/recenzijos-anotacijos/1338-zvelgiame-keistai

 

SKULPTORIAI Žaneta ir Aurimas Šimkai

 

omaha skulptura

 

DAILININKĖ Vita Žabarauskaitė

 

IMG_7444