Rasos – Joninių šventė Briduose

Kasmet apie birželio 21 – 24 dienas  Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Lietuviai šiuo metu  švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į  Lietuvą  atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis.   „Rasos šventė simbolizuoja  gyvenimą, o Joninės – tai tik varduvės“(  Etnologė D. Šeškauskaitė).

Rasos šventė švenčiama, kada saulė Lietuvoje aukščiausiame taške ir vienoje linijoje su žeme. Būtent tą  dieną   saulė  aktyvesnė, nes ji arčiau žemės. Tuo metu buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Ši diena ne veltui buvo vadinama Rasos švente, nes būtent tą dieną iškrisdavo pirmoji rasa. Mūsų senoliai šią šventę švęsdavo  jau nuo gegužės 25 dienos.

Neaplenkė ši  jau tradicine tapusi  šventė ir  Bridų.  Pavakare kaimo gyventojai  ir svečiai būriavosi prie kaimo kryžiaus.  Sunykus senąjam, pastatytas  naujas. Naująjį  kaimo kryžių pašventino  Pransiškonų vienuolyno vienuolis  Severinas. Praeities prisiminimais dalijosi vienas vyriausių ir gerbiamiausių kaimo senbuvis  V.Jokubaitis. Bendruomenės , kultūros , bibliotekos darbuotojų darbais  pasidžiaugė ir susirinkusiuosius pasveikino Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotojas A.Mačiulis. Armoniką  virkdė  Bridų armonikierė  Z. Atstopienė. Renginio vedančioji  meno vadovė R.Šiškuvienė  kartu su  visais  sudainavo dainą ,,Giminės”. Skaityti toliau

Gegužių moterų vokalinis ansamblis „Gegužė“ pelnė II laipsnio diplomą

2018 m. birželio 3 d., minint Tėvo dieną, Šeduvos kultūros ir amatų centre vyko respublikinis vokalinių ansamblių konkursas „Muzika kalba tėčiui“. Konkurse dalyvavo Pakruojo, Panevėžio, Klaipėdos, Jurbarko, Marijampolės, Kėdainių, Radviliškio ir Šiaulių rajono vokaliniai ansambliai. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filialo Gegužių moterų vokalinis ansamblis „Gegužė“ (vadovė Laura Petkuvienė, koncertmeisterė Jūratė Narvilienė) pelnė II laipsnio diplomą. Skaityti toliau

Šimtmečio tvarkymosi akcija „Darom“ Briduose

31171447_1749660528426053_3341854013669769216_n (1)

Balandžio 21 dieną per Lietuvą nuvilnijo tvarkymosi akcija „Darom 2018“. Kasmetinė, nuo 2008-ųjų metų vykdoma akcija jau tapo tarptautine. Tradicinėse pavasario talkose kasmet dalyvauja tūkstančiai Lietuvos gyventojų, jaučiančių pareigą rūpintis aplinka, kurioje gyvena. Prie gamtos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas žmogus. Skaityti toliau

Kūrybiniai procesai Senolių namuose Briduose

30707653_1741095989282507_2393261669749882880_n

Sakoma, kad Lietuvoje žmonės linkę skųstis ir dejuoti. Kalbant apie sveikatą, galima sakyti, kad nusiskundimai nebe pagrindo. Mat ir sausa statistika byloja apie tai, kad sulaukus vyresnio amžiaus lietuvio psichinė bei fizinė sveikata smarkiai suprastėja.

Bridų Senolių namuose vyko edukacinė veikla „Smėlio, spalvų ir muzikos terapija“. Dailė, kaip kūrybinis procesas, taikomas nuo senų laikų. Žmogus geba intuityviai simboliais, spalvomis, linijomis perteikti savo vidinę savijautą. Būdami terapijos procese esame saugūs būti savimi, išreikšti mums priimtinomis formomis ir priemonėmis savo jausmus, mintis, išgyvenimus. Skaityti toliau

„Margi margučių raštai“ Briduose

29831329_1728149967243776_417831793_o

Didžioji pavasario šventė – Velykos. Ankščiau jos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija. Skaityti toliau

KOVO 8 – OSIOS ,, MERGVAKARIS“ BRIDUOSE

20180308_193519Kiekvienas pavasaris prasideda gražia ir prasminga švente kovo 8 – ąją minima  Tarptautine moters diena. Šios šventės šaknys slypi 1908 m. Tada 15 tūkst. moterų žygiavo Niujorko gatvėmis, reikalaudamos balsavimo teisės, didesnio užmokesčio ir trumpesnių darbo valandų.
Ilgą laiką Tarptautinė moters diena buvo labiausiai minima būtent socialistinėse šalyse. Bet 1975 m. šventę pripažino Jungtinės Tautos, ir ji tapo vis mažiau siejama su konkrečiomis politinėmis idėjomis, o labiau – su moterų teisėmis ir pasiekimais. Dabar šventę mini apie 100 pasaulio valstybių. Minime ir mes. Skaityti toliau