Poezijos šventė „Mūsų bočių takais“

Vis dar rudeniu kvepiančią  lapkričio 16 dieną į Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bridų filialo kultūros namus rinkosi poezijos bičiuliai iš visos Lietuvos. Čia vyko respublikinio poezijos konkurso, skirto vietovardžių metams paminėti, baigiamoji šventė. Šiaulių rajono literatų asociacija vykdė laimėtą projektą nevyriausybinių organizacijų finansavimo Šiaulių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Skaityti toliau

Tradicinė Žolinių šventė ,,Dėk žiedą prie žiedo – vainiką nupinsi‘‘ Pakapėje

Po Šv. Mišių Pakapės Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlėje, nešini pašventintomis Žolynų puokštėmis ir  vedami Pakapės stilizuotos kapelos muzikantų (vadovas Julius Muliarčikas), ne tik Pakapės ir aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir miestelio svečiai rinkosi į Žolinės šventę ,,Dėk žiedą prie žiedo – vainiką nupinsi‘‘ Pakapės mokyklos kiemelyje.

Į šventę atvykę garbingi svečiai Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, Seimo narys Juozas Rimkus, Pakapės seniūnaitijos bendruomenės pirmininkė Nijole Šavelskiene, vedančiųjų Silvos Zaturskienės ir Zigmo Šakūno pakviesti, simboliškai palaistė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio ąžuolą. Visi susirinkusieji  iškilmingai sudainavo dainą ,,Žemėj Lietuvos‘‘. Šventės metu buvo pristatytas projektas ,,Prisijungusi Lietuva‘‘, kuriame dalyvauja Pakapės seniūnijos bendruomenė. Skaityti toliau

Valstybės dienos paminėjimas Briduose

Lietuvos valstybės švenčių kalendoriuje yra kelios šimtametes Lietuvos valstybingumo tradicijas žyminčios šventės. Vieną iš jų – liepos 6 – ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

1253 m. Kulmo vyskupas Henrikas karaliaus karūnomis vainikavo Lietuvos kunigaikštį Mindaugą ir jo žmoną Mortą. Prof. Edvardas Gudavičius nustatė tikslią karūnacijos datą – 1253 m. liepos 6-ąją. Mindaugo krikštas (1251 m.) ir karūnacijos ceremonija (1253 m.) leido jaunai Lietuvos valstybei tapti to meto lotyniškosios viduramžių Europos politinės sistemos dalimi ir įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią. Nors katalikiška Lietuvos karalystė gyvavo vos 10 metų, svarbiausias karaliaus Mindaugo karinės, politinės ir diplomatinės veiklos laimėjimas – suvienyta Lietuvos valstybė – išliko, nepaisant istorinių iššūkių. Skaityti toliau

Joninių – Rasų šventė Bridų parke

Yra metuose viena šventė  kuri, nori ar nenori ,priverčia sustoti ir  pažvelgti  Motinai Gamtai tiesiai į akis, tai – Joninės, dar Rasomis , Kupolinėmis vadinamos . Jau vien išgirdus pavadinimus prieš akis iškyla miškas, pievos, Joninių laužas ir besiskleidžiantis paparčio žiedas.

Bridų  parkas tą gražų ir šiltą  biželio 22 – osios vakarą ūžė lyg bičių avilys. Niekam nebuvo liūdna, nei nuobodu….  Visus susirinkusius linksmino , pačias gražiausias dainas ir melodijas dovanojo ŠRSKC Bridų filialo Pakapės romansų atlikėjų grupė ,,Vėjūnė“, Pakapės stilizuota kapela, vad. J. Muliarčikas,  Bridų  armonikininkė  Z. Atstopienė , solistė, R. Šiškutė, vad. R. Šiškuvienė ir visus užbūrusi grupė LOTUS iš Klaipėdos. Ąžuolų vainikais buvo padabinti Jonai, Joanos ir Rasos. Visi skanavo tradicine jau tapusia,, Rasų“ sriuba, gaivinosi šalta arbata ir kt. skanėstais. Skaityti toliau

Atšvęstos Joninės Voveriškiuose

Besigrožėdami vis tirštesne žaluma, vis labiau mirguliuojančiomis pievomis bei ryškesniais gėlių žiedais, voveriškiečiai susirinko švęsti pačios gražiausios vidurvasario šventės, baltų vadinamos Kupolinėmis ar Rasomis, krikščionių – Joninėmis.

Buvo atliktos pagrindinės šios šventės apeigos: prausėmės rasa, pynėme vainikus, džiaugėmės Joninių laužu.

Šventėje veiklos rado tiek maži, tiek dideli. Dalyvavove akcijoje „Mokėk – kiek gali, nešiok – kol gali“,vyrai išbandė jėgas sportinėse rungtyse, merginos šokdamos su kangoo batais, vaikai smaginosi ant batuto, pasivėžino su žemės ūkio mašinomis. Skanavome lauke gamintą maistą. Skaityti toliau

„Margi margučių raštai“ Briduose

Tai kas, kad šiemet toks pavasaris vėlyvas

Ir nematyti tėviškėj pražydusių žibučių.

Tegul Velykų džiaugsmas kiekvienoj širdy bus gyvas

Su beržo šakele ir kraitele margučių…

 

Sunku nustatyti margučių kilmę. Šiandien jų marginimas mūsų krašte ir slavų tautose yra susijęs su Velykų šventėmis. Tačiau kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Beveik visos senojo pasaulio tautos tą paprotį žinojo. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiaižydai bei romėnai. Kad tokiu pat simboliu kiaušinį laiko ir lietuviai, liudija iš dalies dar kai kur išsilikęs paprotys kiaušinius dažyti ne tik per Velykas, bet ir per šv. Jurgį bei Sekmines. Lietuvoje margutis labiausiai susijęs su Velykomis ir Lietuvoje pažįstamas jau iš XVI amžiaus. Skaityti toliau

,,Saugūs jūs, kai saugūs mes…“ Briduose

Saugumas yra procesas, o ne rezultatas; už saugumą reikia mokėti, už saugumo nebuvimą susimokėti; pavojų reikia pažinti ir eiti pasitikti, o ne laukti jo ateinant; tas, kas nenumato ir nemato kliūčių ateityje, su jomis susiduria dabartyje –  kalba liaudies išmintis.

Kalbėti apie saugumą šiandien madinga ir populiaru. Sąmoningai savo saugumu besirūpinanti visuomenė yra saugesnė ir sėkmingesnė, negu ta, kuri tai daro vien todėl, kad taip reikalauja įstatymai ir valdžia– ir net nesvarbu ar būtų kalbama apie visos šalies, ar apie atskiro žmogaus saugumą. Atsainus požiūris į asmeninį saugumą kartais išties rėžia akį. Visada atsiranda žmonių, kurie yra įsitikinę, jog „blogi dalykai nutinka su kitais“. Tačiau galbūt gilesnė problema yra požiūris į tai, kas yra atsakomybė bei neteisingas motyvacijos supratimas – ir net nesvarbu ar būtų kalbama apie visos šalies, ar apie atskiro žmogaus saugumą. Skaityti toliau