Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje „Kražių skerdynės“

„… kai kaupiasi gražus debesis, pagal mūsų sampratą, turi atsirasti žmogus, kad atspėtų jo paskirtį. Tada debesis krinta ir pavirsta ežeru su savo vardu, su savo vandeniu… ir štai atsiranda tie vyrai ir geros moterys, kurios nuspėjo ir įvardijo tą Kražių faktą, Kražių įvykius… ir pasidaro ežeru… pasidaro spektakliu…“ Tokiais žodžiais Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis apibūdino Kelmės mažojo teatro spektaklį „Kražių skerdynės“ pastatytą pagal Regimanto Kaškausko dramą.

Spektaklis mini 1892 – 1893 m. istorinius įvykius. Kražių vardas tapo plačiai žinomas po 1893 m. lapkričio 22 d., kai vietos gyventojai neleido nugriauti XVIIIa. vienuolių benediktinių pastatytos Kražių bažnyčios. Už tai su kražiškiais buvo žiauriai susidorota. Skerdynės pasibaigė 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 žmonės buvo sužeisti ir 150 įkalinti. Bažnyčia buvo uždaryta.

Lietuvos Kultūros taryba finansavo Kelmės mažojo teatro projektą „Žemaičių kultūrinis identitetas spektaklyje KRAŽIŲ SKERDYNĖS“, kuris subūrė mėgėjus ir profesionalius aktorius bendram spektakliui. Spektaklis „Kražių skerdynės“ skirtas Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 800-sioms metinėms. Projekte dalyvavo Kelmės mažojo teatro aktoriai, Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Aidas Matutis, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro Akmenės kultūros namų teatro kolektyvas, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kuršėnų vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro darbuotojai, Žalpių etnografinis ansamblis. Spektaklį  „Kražių skerdynės“ (R. Kaškausko pjesė pagal J. Marcinkevičiaus romaną „Kražių skerdynės“) pamatė Kražių, Kuršėnų, Akmenės, Vilniaus, Kelmės ir Užvenčio miestų gyventojai. Skaityti toliau

Silvos Adomavičienės paroda „Tokia esu“ Ginkūnuose

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro  Ginkūnų filiale atidaryta Silvos Adomavičienės tapybos darbų paroda „Tokia esu“.  „Tai pirmoji mano darbų paroda“, – pristatyme kalbėjo Silva Adomavičienė.  „Metams bėgant suprantu, kad didžiausią vertę mūsų gyvenimo suvokimui turi gimtinė. Todėl  šią parodą pavadinau pagal L. Vilkončiaus dainą, St. Žlibino žodžiais: „…Iš protėvių visų, gimtoj šaly tokia esu…“

Menininkė pasakoja „2018 m. rudenį grįžau prie neįgyvendintos jaunystės svajonės – tapymo. Ėmiau lankyti Šiaulių dailės mokyklos suaugusiųjų studiją, kuriai vadovauja dailininkė ir puiki pedagogė Gitana Kaltanienė. Skubu parodyti savo darbus, juose matyti stiliaus ir mėgstamos technikos paieškos. Turiu pasidžiaugti, kad jau penkis darbus žmonės „įsileido“ į savo erdves, o pora darbų yra man ypač mieli, todėl puošia mano namus. Mano patirtis sako: „Mokykitės visą gyvenimą, nepamirškit savo svajonių ir gyvenkit įdomiai!“ Skaityti toliau