Micaičių kapinaitėse sužibo žvakių liepsnos…

„Degančios žvakės prasmė.
Ar įmanoma dar žemiau nulenkt galvą,
kad grumste, šviežiam žemės grumste
žvaigždžių kapinynai
kaip danguje taip ir žemėje
sužibėtų:
mirusiaisiais šviečiam visatoje,
jų atspindžiais degam.
Tamsa, begalinė tamsa be jų,
našlaitystė ir vienišumas.
Paskui žvakę. Tamsoje paskui žvakę.
Kur dar galėtume eiti,
kad nepralaimėtume,
mirusiaisiais pasišviesdami –
o! jų rankos, jų akys!
Vis dar pažįstame juos ir jiems nusišypsom.
Aš taip senamadiškai žiūriu į juos
ir taip jais tikiu. Labiau nei gyvaisiais. „

                                                    Justinas Marcinkevičius

Vėlinių dieną Micaičių filialo ir Pakumulšių salės organizuotos akcijos „Lai sužiba žvakių liepsnelės“ metu aplankytos Micaičių kapinaitės, o ant apleistų ir užmirštų kapų uždegtos žvakelės.  Taip pat buvo prisimintas ir Lietuvos poetas Juozas Ruzgis, amžino poilsio atgulęs šiose kapinėse.

Vėlinės – tai visų mirusiųjų atminimo diena. Ši gilias tradicijas turinti šventė, kaip ir Visų Šventųjų diena, neįsivaizduojama be žvakių liepsnos. Žvakė – tai amžinos šviesos ir vilties simbolis.

 

Vaiva Melvydaitė

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Micaičių filialo informacija