Laisvės gynėjų diena paminėta Kuršėnuose

Kai norime kalbėti apie Tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim.
Tai jų alsavimas, kaip vėjo gūsis,
Išskleidžia mūsų vėliavas; jų rankos
Palaimina ir duoną, ir svajonę;
Jų akys stebi mus kaip gyvos žvaigždės,
Ir žemė kalba jų derlingais žodžiais.

Tai paukščio čiulbesys, tai vyšnios žiedas,
Tai moters šypsena, tai vaiko juokas,
Tai dešinė, kuri ištiesus laiko
Ir esamą, ir būsimą Tėvynę.
Kalbėkime apie ją teisingais žodžiais,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų .

(J. Marcinkevičius) Skaityti toliau

Mišrus vokalinis ansamblis „Kolegos“ ir Ginkūnų filialo moterų vokalinis ansamblis „Rasa“ dalyvavo respublikiniame vokalinių ansamblių konkurse „LAISVĖ – LIETUVOS ŠIRDIS“

Sausio 11 dieną Joniškio kultūros centre vyko respublikinis vokalinių ansamblių konkursas, skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti. Jame dalyvavo 19 vokalinių ansamblių iš visos Lietuvos. Konkurso dalyviai turėjo atlikti du pasirinktus kūrinius, kurių vienas – patriotine tematika. Mišriam vokaliniam  ansambliui „Kolegos“ (koncertmeisterė Jūratė Narvilienė) įteiktas paskatinamasis diplomas. Skaityti toliau

Edukacinė ekskursija Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ vaikai ir jaunimas 2020 metus pradėjo edukacine ekskursija Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Ekskursiją organizavo LNOBT balerina, kuršėniškė, buvusi „ikarietė“ Ugnė Milerytė. Ekskursiją vedė ilgametė operos solistė Sofija Jonaitytė, kuri supažindino su operos ir baleto teatro įkūrimo istorija, veikla ir struktūra, įvairių teatro tarnybų darbu.

Ekskursija prasidėjo baleto šokėjų šokio pamokoje. Scenos užkulisiuose ekskursijos vadovė papasakojo apie sudėtingą scenos technikos įrangą, spektaklio eigą. Pasižvalgėme po dekoracijų dirbtuves ir pamatėme, kaip dailininkai iš nutapyto mažo eskizo perkelia tą patį peizažą ant milžiniškos drobės. Šis darbas trunka net kelis mėnesius. Teatro fojė apžiūrėjome SPRAGTUKŲ kolekcijos parodą ir spektaklių nuotraukas. Skaityti toliau

Šventėje paskelbtas Metų tautodailininkas

Besibaigiant metams, Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centre jau devynioliktą kartą  įvyko šventė, kurioje buvo pagerbti tautodailininkai jubilijatai, vyko paskutiniosios 2019 metų parodos atidarymas ir Metų tautodailininko premijos įteikimas.

Šventinė popietė prasidėjo Šiaulių rajono etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės įžanginiu žodžiu, kuriame prisimintas preš devyniolika metų įsteigto tautodailininkų centro kelias iki šių dienų.

Skambant Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Spigins“, vadovaujamo Dijanos Bumblauskienės griežiamam maršui, prieš gausią auditoriją prisistatė dailės parodos autorius Rimantas Dauginas ir menotyrininkė Michalina Adomavičienė. Skaityti toliau

Juozo Tumo–Vaižganto vardas – mūsų kultūros ženklas

Minint  rašytojo 150-metį galima drąsiai teigti, jog Juozo Tumo – Vaižganto vardas – mūsų kultūros ženklas. Visa Lietuva atgaivino prisiminimus apie Vaižgantą – linų šviesiųjų dievą. ŠRSKC  Bazilionų filialo kultūros darbuotojai ir ŠRSKC mišrus choras „Gija“ paskutinį advento sekmadienį paskyrė Juozo Tumo-Vaižganto – Lietuvos rašytojo, spaudos darbuotojo, literatūros istoriko, kritiko, visuomenės veikėjo, pedagogo, kunigo atminimui. Vaižgantas – didžiausias mūsų tautininkas. Jis galėjo gyventi tik Lietuvoje ir dirbti Lietuvai. Savo tautai jis dirbo ką galėjo ir kaip galėjo, ne kartą patirdamas konfliktų ir su bažnyčia, dažnai kilnojamas iš parapijos į parapiją. Jam teko kunigauti beveik visose Lietuvos regionuose. Teko Vaižgantui kunigauti šalia Kuršėnų esančioje Micaičių bažnytėlėje. Artimas Vaižgantas ir Kurtuvėnų apylinkių gyventojams 1905 metais spaudos atgavimo proga pasakė jaudinantį pamokslą ant Girnikų kalno ir kartu su kitais kunigais ten pastatė kryžių, kad liktų atminimas spaudos sugrąžinimo. Vaižgantas platino uždraustą lietuvišką  spaudą, leido ir redagavo lietuviškus laikraščius, rūpinosi telkti bendram darbui tiek kunigus, tiek pasauliečius. Su meile kūrėjas vaizdavo liaudies buitį, papročius, kūrė gražius, dvasingus veikėjų paveikslus – „deimančiukus“. Lietuvio būdas jo kūryboje atsiskleidžia per veikėjų jausmus ir mintis, ryškias tautos detales. Žymiausi Vaižganto kūriniai – „Pragiedruliai“, „Nebylys“, „Dėdės ir dėdienės“. Kūriniams temų ir medžiagos jis ieškojo savo vaikystėje, šeimos ir kaimo aplinkoje, gimtinės apylinkių vaizduose. Skaityti toliau